GAMTA POEZIJOJE

PAGAL  E. ŠIMKŪNAITĖS PAUKŠČIŲ HOROSKOPĄ

 

        Į metus ir medžius žiūrėdami, ateitį matė mūsų seneliai. Kam geriau, kam kiek prasčiau lemdavo, bet niekada vien iš medžių ar darbų nespėdavo: žiūrėdavo žuvų, žvėrių, paukščių, žiūrėdavo ir smulkių žolių. Iš visų žiūrėjimų sužiūrėjimų pasirinkdavo tik tai, kas sutapdavo ar panašu būdavo, jei trys žymės sutampa, taip ir turės būti, be to, visada rinkdavo ne į blogąją, o į gerają pusę, jei žmogus gerą viltį turės, jam ir geriau klostysis - praktinę psichologiją mūsų protėviai nemenkai išmanė...

Iš Eugenijos Šimkūnaitės „Gyvenimo receptai“

 

SAUSIS VASARIS KOVAS BALANDIS GEGUŽĖ BIRŽELIS LIEPA RUGPJŪTIS RUGSĖJIS SPALIS LAPKRITIS GRUODIS

APIE PROJEKTO KŪRĖJUS                                                                                                                                                LITERATŪRA

Habilituota gamtos mokslų daktarė

Eugenija Šimkūnaitė  (1920 - 1996) 

- įžymi vaistažolių tyrinėtoja, farmacininkė, botanikė, talentinga Lietuvos gamtos ir tradicijų žinovė. 

Pritiko Jai dažno pasakomas Žiniuonės vardas.

plačiau 

 

               

Projekto kūrėjai:

JONAVOS PAGRINDINĖS MOKYKLOS 

5, 7 klasės moksleiviai,

                                                            vadovai:

                                                            Rima Žiženė, biologijos mokytoja metodininkė,

          Nomeda Urbonavičienė, informatikos mokytoja metodininkė

SAUSIS  SAUSIS  SAUSIS  SAUSIS  SAUSIS  SAUSIS  SAUSIS  SAUSIS

KURAPKOS MĖNUO

    „Kurapkėlę nuo seno žmonės tikrai mėgo, lyg ir kokią burtų paukštę laikė: jei lankomuose javuose pamato mažą kurapkiuką – žebrį, manydavo metus būsiant derlingus. Net ir daina sudėta: „Antai žebris rugiuos“. Gal ir teisingai manyta, kad kurapkiukai gerus derlius žada. Juk šie grūdlesiai, vegetarės vištelės ir mėsytės neatsisako. Tiesa, toji „mėsytė“ – koks vabalas, želmenų graužikas, amaras ar kitas kitas javo nedraugs. Todėl iš tiesų: daugiau kurapkiukų – švaresnis javas, geresnis derlius...“ 

   /E. Šimkūnaitė/

 

Č. Navakauskas

KURAPKA

Parugėm

Jei tyliai

Eisi,

Smilgas

Šiaušdamas

Ranka,

Būtinai

Išgąsdins baisiai

Purpteldama

Kurapka.

VASARIS  VASARIS  VASARIS  VASARIS  VASARIS  VASARIS  VASARIS

                                                   

SNIEGENOS MĖNUO

„Jei tenka sniegeną laikyti namuose – tikras vargas: balana, spingsulė, krosnis, besikūrenanti ar šiaip kokia šviesa – puola pakerėta, neretai ir mirtinai apdega...“

/E.Šimkūnaitė/

A. Matutis

VAIŠIŲ STALAS

Ėgio uogų

Gardumynas

Kadagynuos –

Ėglio uogų

Gardumynas

 

Nekūrenama

Pirkia

Užpustyta

Ir šalta.

 

Šiauraus vėjo

Botagėlis –

Šiltas sniego

Apsiaustėlis.

********

 

Č.Navakauskas

SNIEGENA

Žiba,tviska

Žiburėliai

Tarp sniegų,

Tarp sniegų.

Ar čia paukščiai,

Ar čia gėlės

Už langų,

Už langų?  

 

*********

Atplasnojo sniegenėlė,

Pagailėjo senbernėlio.

Pasitiko jo pirkia,

Nekūrenama, šalta,

Užpustyta ir balta.

Šiauraus vėjo botagėlis

Pasitiko sniegenėlę

Ir sukirpo sniegenėlė

Šiltai austą apsiaustėlį

Ir užkūrė židinėlį,

Ir sušildė senbernėlį.

 

*********

Daug viešnelių iš toli,

Daug mergelių iš arti.

Ne po vieną avietėlę,

Ne po vieną spanguolėlę.

Vaišių stalas ežerėly.

O vestuves putinėly.

Jau atskrido sniegenėlės,

Kad užburtų Juozapėlį.

 

                                                        

KOVAS  KOVAS  KOVAS  KOVAS  KOVAS  KOVAS  KOVAS  KOVAS  KOVAS

VARNOS MĖNUO

    „Ypač krinta į akis varnos: jos dar po lizdus poromis neišsiskirsčiusios, dideliais pulkais pulkuojasi. Iš jų senesnieji spėjo ne tik dienos, dviejų, o ir visos vasaros, netgi ištisų metų orus. Jeigu renkasi dideli varnų pilkai – metai bus kaip metai: netruks darbų, bet bus kas ir į kluoną parsivežti. Jei varnos į kelis pilkus pasiskirsčiusios – gerų metų nelauk, namuose kils visokių vaidų, bus negerų orų, gal ir ligų, gal ir didelių nesutarimų. Matyt, čia tiesos tikrai esama: jei žiema bus sėkminga  (o ji gera ne vien varnoms), išsilaiko dideli varnų pulkai, galioja vyresniosios varnos teisės, o jei žiema buvo sunki, nelabai turėta kuo pramisti, atsiranda nepaklusniųjų jaunesniųjų varnų pulkelių; po sunkios žiemos sunku ir gyvuliams, ir žmonėms atsigauti, todėl ne taip sklandžiai darbai eina, daugiau visokių nemalonumų nutinka. Jei vakare susirinkusios, pasipulkavusios varnos greitai tupiasi – ryt poryt bus ramus oras, jei daug kartų pakyla ir leidžiasi – kad ir giedra – lauk oro permainų. Varnos aukštai medžiuose tupi – tikėkis šalčio. Kai žemai ar visai žemėje įsitaiso – lietus, sniegas, šlapdriba gresia... Varna apie orą iš tiesų gerai nutuokia.“        /E.Šimkūnaitė/

 

Č. Navakauskas

 

Mes darom tvarrr-ką —

Valom parrr-ką!

Kai išvalysim  —

Ir vėl tvarkysim!

 

BALANDIS  BALANDIS  BALANDIS  BALANDIS  BALANDIS  BALANDIS  BALANDIS 

                                                           

PEMPĖS MĖNUO

Č.Navakauskas

PEMPĖ

 

Jos vaikų-

Tik keturi.

Bet kokie

Visi geri!

Tol lizdelyje

Kiūtos

Kol mama

Žinios neduos!

 

 

A.    Matutis

PEMPĖS SUGRĮŽIMAS

 

Vėlyvas  vėlyvas

Pavasaris čia.

Svetur jau alyvos

Pražydo nakčia.

Ir slyvos,

Ir vyšnios

Pramerkė akis,

Pavasariui :

-Sveikas ! Sveikutis ! –

Sakys .

 

Gyvuokit !

Žaliuokit !

Žydėkit linksmai!

Prie Vilniaus,

Prie Luokės

Manieji namai.

 

Pradings ten šalnos

Patalaičiai balsvi,

Ištirps nuo dainos:

-Ei sveiki!

Ei gyvi!..

GEGUZE  GEGUZE  GEGUZE  GEGUZE  GEGUZE  GEGUZE  GEGUZE

GEGUTĖS MĖNUO

    „O koks pavasaris be gegutės? Anksčiau ar vėliau, bet ji vis tiek užkukuoja. Tuo metu visi taikosi kišenėje skatiką nešiotis, nes užkukuos be pinigų – visus metus jų gausiau nesusikrapštysi. Burtininkė ta gegutė. Tik jau nepasakysi, kad geranorė: kam atseikės daug metų senmergiauti ar senbernauti, kam ilgus ginčus su kaimynais pasiūlys, nors ir saugosies bartis ar ginčytis, kol gegutė neužkukuos, o kam net gyvenimą patrumpins – iškukuos metus ar dvejus – ir žinokis, kankinkis belaukdamas kitų metų – ar prailgins?“

/E.Šimkūnaitė/

 

 

Č.Navakauskas

GEGUTĖ

 

Gutė gegutė

Mokė kukutį:

-Kū kū,kukuti,

Nebūk kvailutis,

Nesuk lizdelio-

Kam tau vaikeliai?

Nusikamuosi,prisilakstysi,

Šviesos dienos nematysi!

 

 

A. Matutis

GEGUTĖ

  Suskaičiuok,gegute,

Kū kū !

Kiek žygiuoja

Čia berniukų?

 

Kū kū!Ku kū!

Ji iš klevo,

Bet visų

Nesuskaičiavo.

 

Ku kū !Ku kū!..

Ir užkimo:

Daug vaikų

Vidur kirtimo.

 

Daug vaistažolių

Pririnkę,

Gydysime

Giesmininkę!  

 

Jonas Aistis

GEGUTĖLĖ

Ir atskrido, atplasnojo gegutėlė
Vyšnių sodan -
O tada toks baltas vyšnių sniegas krito...
Užkukavo, užraudojo gegutėlė
Aukso godą,
Ir jos balsas nuaidėjo, nusirito...

Tai kukavo, tai raudojo gegutėlė -
Šaukė soduos,
O jos balsas sidabrinis tvino, tvino...
Susivartė sniego pūga, pasikėlė,
O man rodės,
Kad gegutė graudžiais žodžiais pavadino,

Pavadino vyšnių sodan, kur šakelės
Sniegą kėlė,
Kur vėjelis toks lengvutis siautė, šėlo.
Pavadino vyšnių sodan, kur gegutei
Širdį gėlė,
Kur gegutė savo skausmo nepakėlė...

Gegutės diena

      Mūsų protėviai švęsdavo gegutės dieną – dažniausiai pirmąją gegužės savaitę, tądien, kai pirmąsyk išgirsdavo gegutę kukuojant.

plačiau

BIRZELIS  BIRZELIS  BIRZELIS  BIRZELIS  BIRZELIS  BIRZELIS

LAKŠTINGALOS, STRAZDO MĖNUO

„Iš seno žinoma: strazdas smagiai gieda – bus geras riešutų ir uogų derlius, tad ir sako strazdą uogeles sirpinant, riešutus brandinant. Graži, smagi, miela strazdo dainelė, nors ir ne tokia įmantri kaip lakštingalos. Šios giesmė devyniais balsais mainosi – čia upeliu čiurlena, čia lapuotu beržu švokščia, net plakamu dalgiu ciksena. O kartais ir žmogaus balsu prabyla. Šnekūs jau labai lakštingala su strazdu, o jei kas dar gražiai pamėgdžioti moka, lengvai juos įkalbina, tada jau skamba- niekam nenusileis – ir daug didesnį paukštį dainele įveiks“ 

E.Šimkūnaitė/

Č.Navakauskas

LAKŠTINGALA

Vidury nakties,

Prie upės,

Nuo giedojimo

Suplukęs,

Linksmas Lietuvos

Paukštelis

Jurgiukus

Į darbą kelia.  

 

A.Matutis

LAKŠTINGALOS GIESMELĖ

Kinkyk

Išsyk,

Jurgeli, žirgus!

Važiuok!

Šuoliuok! 

Aš pasiilgus

Upelių –

Mirgančių, žydrų,

Kur žuvys taškos

Sidabru,

Lizdelio

Iš šiltų pūkų,

Vingiuoto kelio

Tarp miškų…

Jurgiuk!

Netruk!

Nesiožiuok!

Sparčiau

Kinkyk!

Greičiau

Važiuok !

 

STRAZDAS           

 

A. Maturis

 STRAZDO DAINELĖ

Svetimoj šaly –

Toli

Gėriau medų

Aš pily.

Pyliau sau,

Lyg ne sau...

Sulysau

Ir pailsau.

 

Čia gimtinėj –

Ne pily,

O lazdyne

Pašily

Lašo

Vandenio gana,

Prašos

Iš širdies daina:

Čia čia čia!

Šiam krašte

Po skaisčia

Miglų skraiste!

 

 

L.Gutauskas

STRAZDAS

 Po kirtimą,

Po degnes

Kas ten

Smaguriauja?

 

Skrenda

Strazdas,

Tas vienišius,

Į amalo krūmą.

 

Amalėlis

Smulkialapis

Baltų uogų

Verkia,

 

O strazdelis

Ežere

Aštrą snapą

Šveičia!

 

 

Č. Navakauskas

STRAZDAS

Strazdo punksnelės

Su strazdanėlėm.

Strazdo giesmelės

Skaidrios ir mielos.

Glaudžias lizdely

Šeši strazdyčiai...

Kad neiškristų

Kuris netyčia!

LIEPA  LIEPA  LIEPA  LIEPA  LIEPA  LIEPA  LIEPA  LIEPA  LIEPA  LIEPA

GRIEŽLĖS MĖNUO

   „Trumpa liepos naktis, ir ta pati karšta, alsi, o dar per visą naktį griežlė virkauja. Gal dainose daugiau virkauja, o kai šiaip pradeda griežlės giesmelę kartoti, lyg nieko: „Krės krės varškės“ – „O kam“ – „Vaikams“ – „Kokiems“ – „Geriems“. Ką gi, reikia būti geriems – vėlgi kitaip būti neturi. Ar dėl tos varškės, ar dėl trumpos liepos nakties iš seno skirtas griežlei liepos mėnuo. Nors ir triukšmauja griežlė naktį, kai nuvargęs ir miego nori, nespėji nė tos paukščio giesmės nugirsti. Ir griežlę visi myli, maloniai griežlele vadina. Dainoj kaip dainoj, bet nėra tekę matyti, kad grėblys griežlės lizdą ardytų. Mat griežlė tada jau būna vaikus išsivedus. Virkauja ji visai ne dėl išardyto lizdo.“

/E.Šimkūnaitė/

 

  

 

 

 

 

     Paslaptingas, dažnai girdimas, bet retai girdimas paukštis. Mėgsta pievas, bet ne perdaug drėgnas, nešienaujamas paežeres, paupius. Lizdą sunku surasti, nes jį suka tarp tankių žolių, o iš viršaus pridengia sugulusių žolių kukštu. Iš anksto paruoštoje duobutėje prideda sausų augalų stiebų, truputį samanų. Keval paviršius blizgantis. Agrindinė spalva pilkai balta, kartais kiek gelsva.ukšto paviršius išmargintas retomis rausvomis dėmelėmis ir taškeliais. Dalis griežlių per vasarą išveda dvi vadas. Griežlės parskrenda gegužės mėnesį, lizdus suka jo pabaigoje – birželio mėnesį. Dėtys ir jaunukliai randami visą vasarą. Išskrenda rugsėjo – spalio mėnesį.  

RUGPJUTIS  RUGPJUTIS  RUGRJUTIS  RUGPJUTIS  RUGPJUTIS 

KREGŽDĖS MĖNUO

    „Mažos, bet mielos paukštės – visada judrios, vikrios, dailios, tvarkingos, neklysdamos parodys giedrą ar lietų, mielos šnekutės, bet ne rėksnės, jaukios, žmogaus nebijančios, lizdelius pastogėje susilipdančios... Gerai sutaria šeimininkai – gyvena kregždės, o kad namuose kas ne be taip darytis ima, kregždės apleidžia tuos namus, geruoju ar piktuoju, o kregždžių parodomi privengia ir tie, kurie niekam nusileisti nelinkę...“

/E.Šimkūnaitė/

L.Gutauskas

KREGŽDĖS

Šiltą vakarą

Viršum ežero

Mažos šaudyklės

Muselėms tinklus audžia.

 

 

        Č. Navakauskas

KREGŽDĖ

Čia buvo,

Čia pražuvo!

Net už nendrynų

Neužkliuvo

Virš upelio

Lėkdama,

Vandenilį

Gerdama.

 

                    L. Gutauskas

                                        KREGŽDĖ

Oi tu kregžde

Blezdingėle,

Kas pakirpo 

Uodegėlę?

 

Lengvas tavo 

nuometėlis

balto lino 

prijuostėlė.

 

Saulės auksu

Plunksnos austos,

Molio pilys

Stovi aukštos.

Ar muselėms

Po kraigu

Tavo snapo 

Nabaugu?