PUŠIS

…Kad ir nelengva pušies dalia – ją kerta, skaldo, degina, bet ji vis gera, šilta, šviesi. Pušis visas mįsles sumena, pušis žiemos darbus nudirba, pušis ir dainas išdainuoja, ir pasakas seka. Dirbama pušis kilni ir protinga, o gyva – dosni: pušynuose geriausi uogienojai, pušynuose geriausi grybai...
/E. Šimkūnaitė/

EGLĖ

...Eglė, šakota nuo viršūnės lig apačios, gerai sulaikytų šaltus vėjus, gintų sodybą, sodą, bet eglė ... nelaimės medis. Mūsų tėvų seneliai gudrūs buvo: sodino vėjo užtvaroms egles, bet už sodybos ribos, ir ne vienas sodino, o su liepomis tarpavo. Liepa – gerų geriausias medis, eglė – visokių nelaimių nešėja, o kad bus abi greta – ką eglė bloga pramanys, liepa – atlaikys...Eglė, nei sau, nei kitam laimės neatnešanti. Labai jau giliai mūsų protėvių atmintin įstrigo sunki eglės dalia...
/E. Šimkūnaitė/

Oi, tu eglele

Oi tu eglele,
Oi tu eglele,
Oi tu siūbuonėle.

Siūbavai rytą,
Siūbavai rytą
Ir vėlai vakarą.

Kol įsiūbavai,
Kol įsiūbavai
Devynias šakeles.

Devynias šakeles,
Devynias šakeles,
Dešimtą viršūnę.

Visas devynias,
Visas devynias
Vėtrelė palaužė.

O tiktai liko,
O tiktai liko
Dešimta viršūnė.

Dešimta viršūnė,
Dešimta viršūnė
Gegulei kukuoti.

Gegulei kukuoti,
Gegulei kukuoti
Lakštutei lakštuoti.

 

Oi, tu eglele

Oi, tu eglele,
Girios dukrele,
Eglele siūbuonėle. (2k.)

Tai tu siūbavai,
Tai tu lingavai!
Oi šile gražu, žalia. (2k.)

O toj eglelėj,
O toj žaliojoj
Vis gegutė kukavo. (2k.)

Tol ji kukavo
Kol iškukavo
Iš močiutės dukrelę,
Anytai tinginėlę. (2k.)

Augo eglelė

Augo eglelė eglyne,
Oi siūbuonėlė eglyne

O jos šakelės ik žemės,
Oi, siūbuonėlė ik žemės.

O viršūnėlė lig dangaus,
Oi, siūbuonėlė lig dangaus.

Laukė kirtėjo metuose,
Oi, siūbuonėlė metuose.

Teko kirtėjui skiedrelė,
Oi, siūbuonėlė skiedrelė.

O parvežėjui - eglelė,
Oi, parvežėjui eglelė.

Augo dukrelė motulės,
Oi, lelijėlė motulės.

O jos kaselės ik žemės,
Oi, lelijėlės ik žemės.

O razumėlis lig dangaus,
Oi, lelijėlės lig dangaus.

Laukė piršlelių metuose,
Oi, lelijėlė metuose.

Iedva sulaukė antruose,
Oi lelijėlė antruose.

KADAGYS

...Kadagiai – ne vienišiai, kur auga, ten plėtromis. Nesunku suprasti, kad tas vietoves kadagynėmis vadino, o kai tose vietose atsirado gyvenvietės ir miestai – jie gavo kadagio vardą, nors ir kiekvienas savaip. Tai ir Orša, ir Možaiskas, ir Gentai abipus Lamanšo, ir Ženeva, ir daugelis kitų...
/E. Šimkūnaitė/

KARKLAS, ŽILVITIS, GLUOSNIS

... Gluosnis ir visa plačioji jo giminė – ne tik pavasario, ne tik nuostabaus gajumo, bet ir sveikatos medis...

Ant kalno gluosnys

Ant kalno gluosnys,
Pakalnej šulnys,

Ten stovėjo mergužėlė
Pati sau viena. (2k.)

Jojo bernelis
Žirgo girdyti,

Sustok, palauk, mergužėle,
Duok žirgui vandens.

Negaliu stovėt,
Su tavim kalbėt,

Šalta rasa, o aš basa,
Nušals kojeles.

Ant kalno karklai

Ant kalno karklai siūbavo, (3 kart.)
Pakalnėj vanduo liūliavo,
Liūliavo, liūliavo.

Tenai vaikščiojo mergelė, (2 kart.)
Ten vaikščiojo mergužėlė,
Balta graži lelijėlė, lelija, lelija.

Štai ir atjoja bernelis, (2 kart.)
Štai atjoja bernužėlis,
Baltas gražus dobilėlis, dobilas, dobilas.

Mergele mano jaunoji, (3 kart.)
Kur šią naktelę nakvojai (nakvojai - 2 kart.)

Aukštam tėvelio svirnely, (3 kart.)
Margoj močiutės lovelėj (lovelėj - 2 kart.).

Žilvitis

Pasėjau žilvitį
Tėvelio sodelį.
Žilvitis žaliuoja
Vaikučiai dainuoja.

IEVA

...Ievos žievė, turinti daug tanidų, tinka kailių dirbimui, tinka dažymui. Nesunku nudažyti sodriai tamsiai žaliai. Ievos žievė – ypač gerbiama. Esą ievos žieve dažyti marginiai labai patvarūs, o kailiniai ir tymai – nesunešiojami...
/E. Šimkūnaitė/

Oi tu ieva

Oi tu ieva, ievuže,
Ko nežydi žiemuže?
Oi, oi, oi-oi-oi-,
Ko nežydi žiemuže?

Ko nežydi žiemuže,
Pavasario žiedužiais? Oi...

Kam man žydėt žiemuže,
Pavasario žiedužiais, Oi...

Vejas pūtė lapelius,
Šalna kando žiedelius. Oi...

BERŽAS

...Ne vien lapais berželis gydo: pagersi sulos – tuoj ir miklesnis, ir stipresni, ir linksmesnis, akyse šviesiau, kvėpuoti lengviau, o jau visokius niežulius – kaip ranka nuima.Sula tikrai gerai organizmą „praplauna“...
/E. Šimkūnaitė/

Ko liūdi, berželi, ko liūdi

Ko liūdi, berželi, ko liūdi?
Ko verki nuleidęs šakas?
Ko svyra žalieji lapeliai?
Kam varvini šaltas rasas?

Ar auštantis rytas nelinksmas?
Ar gaila nakties tamsumos?
Ko verki, berželi baltasis?
Ar ilgis lapeliai rasos?

Neverk, svyruonėli žaliasis,
Jau greitai saulutė tekės,
Bus linksma, smagu ir malonu-
Iš džiaugsmo lapeliai mirgės.

Klausykis, gegute kukuoja-
Atskridus ir tau užkukuos,
Pakils toks švelnutis vėjelis,
Ir tavo šakeles linguos.

Dėl to, kad aš verkti turiu,
Aš, beržas, vis verksiu, liūdėsiu,
Ir prastas svyruoklis, verkėjas,
Su paukščiais giedot negaliu.

Man tekanti saule jau niekas-
Ji liūdno manęs neramins,
Diena, nors ir butu gražiausia,
Verkėjo šakų neatgaivins.

Likimas nuo miško atskyrė,
Dėl to turiu skustis skaudžiai;
Čia saule džiovina, džiovina-
Aš vystu kasdieną labiau.

Gegutė nenor man kukuoti,
Nemyli svyruoklio šakų,
Kada tiktai šičia atskrenda,
Kukuoja ant medžiu kitu.

Čia vejas po tyrlaukius laksto,
Man drasko žalius lapelius;
Aš liūdnas, kad miškas vilioja
Gražiausius visus paukštelius.

Tau gieda ir čiulba gražiausiai,
O man tiktai krankia varnai,
Ir šakos man lūžta nuo vėjo,
Ir graužia lapus kirminai.

Lauke berželis stovėjo

Lauke berželis stovėjo,
Berželio lapeliai mirgėjo.
Ei, valio valio ir valio,
Berželio lapeliai mirgėjo.

Berželio lapeliai mirgėjo
Brolis ant žirgo sėdėjo...
Brolis ant žirgo sėdėjo,
Su seserėle kalbėjo...

Oi sesut, sesut, sesute,
Ar aš tau sesut, nesakiau...
Ar aš tau sesut, nesakiau,
Ar žodelio nekalbėjau-

Nušluok dvarelį subatoj,
Atjos sveteliai nedėlioj...
Atjoj berneliai septyni,
O jų tarneliai devyni...

Pririšo žirgą prie tvoros,
Prie lelijėlės, prie rūtos...
Pakėlė žirgas galvelę,
Išlaužė uosio tvorelę...

Išmynė rūtą iš šaknų,
O lelijėlę iš laiškų...
Bėgsiu per kiemą tekina
Pas motinelę, verkdama...

Vai, motinėle, ką daryt,
Kaip tas gėleles prigydyt...
Palaistyk rūtą vyneliu,
O lelijėlę vandeniu...

Tai prigis rūta iš šaknų,
O lelijėlė iš laiškų.

Žaliam beržynėly

Žaliam beržynėly
Paukšteliai čiulbėjo,
Mūsų brolužėliai
Į vaiskelį jojo.

O kad jojo jojo,
Jodami dūmojo:
- Kur mes paliksim
Savo mergužėles?

Palikau mergelę
Tam pačiam kiemely,
O aš iškeliavau
Į svetimą šalį.

Grįžti nebegrįšiu,
Lankyt nelankysiu,
Baltą gromatėlę
Per vėjelį leisiu.

Žaliam beržynėly
Gegutė kukavo.
Verkė mergužėlė
Bernužėlio savo.

Ant kalno beržai stovėjo

Ant kalno beržai stovėjo
Beržo lapeliai mirgėjo. 2k.


Trys bajorėliai stovėjo,
Su mūs sesele kalbėjo. 2k.


- Vai, bajorėliai, berneliai,
Nekalbėkite taip drąsiai. 2k.


- Kad neišgirstų broleliai,
Nepasakytų tėveliui. 2k.


Vai, ir išgirdo broleliai,
Va, ir pasakė tėveliui. 2k.


Subatos dieną per dieną
Tėvas dukrelę mokino. 2k.

Ant kalnelio, ant berželio

Ant kalnelio, ant berželio
Gegutėlė kukavo.

Po berželiu, putinėliu
Sirata gailiai verkė.

Siratėlė gailiai verkė,
Motinėlę budino.

-Ar čia lyja, ar čia sniegti,
Ar gaili rasa krenta?

-Nei čia lyja, nei čia sniegti,
Nei gaili rasa krenta.

Siratėlė gailiai verkia,
Motinėlę budina.

-Kelkies, kelkies, motinėle,
Sušukuoki galvelę.

Nesikelsiu, miela dukrele,
Niekad nesikelsiu.

Yr pas tave močiutėlė,
Sušukuos galvelę.

LIEPA

...Liepa apsakiusi žiedų galybę: nuo krūtinės sunkumo, nuo kaulų laužymo, nuo dieglių diegimo, nuo sumenkimo, nuo valgio nepriėmimo, nuo pykinimo. Toji galybė esanti virtų žiedų sunkoje. Tai pirmoji žiedų galybė.
Antroji žiedų galybė – jų kvapas: nuo rūresčių, nuo sunkumų, nuo užsitrenkimų (stresų), nuo susigraužimų.
O galybių galybė – tai medaus saldumas, o kokia medaus galybė – bitutės teklausia...
/E. Šimkūnaitė/

Siūbavo liepelė

Siūbavo liepelė
Sausa be vėjo,
Ten vargo panelė
Linus ravėjo.

Atjotie atjotie
Šelmam berneliui,
Muštrindams mandrindams
Bėrų žirgelį.

Padėkdiev panelei
Lineliai rauti!
- Tai dėkui, berneli,
Kur jodinėji?

- Vakar vakare
Namie nebuvau:
Pas tavo tėvelį
Valgiau ir gėriau.

Man tave tėvulis
Man pažadėjo,
Margąjas skrynelas
Užrašinėjo.

Margąjas skryneles
Užrašinėjo,
Palšuojus jautelius
Duotie žadėjo.

Ir užaugo liepinėlė

Ir užaugo liepinėlė
Žaliojoj girelėj,
Be šaknelių, be lapelių (2)
Tiktai liemenėlis.
Ir užaugo našlaitėlė
Tarpe našlaitėlių,
Taip gražutė, malonutė, (2)
Tartum angelėlis.
Ir palaužė liepytėlę
Rūstusis vėjelis,
Ir paguldė liemenėlį (2)
Ant lygios pievelės.
Prikalbino bernužėlis
Apleisti darželį—
Ir įkrito našlaitėlė (2)
Didžiąjam vargelin.
Vos išėjo našlaitėlė
Iš rūtų darželio,
Tuojau jaunai atsivėrė (2)
Ašarų upeliai.

Žalioji liepelė

Liepa, liepa, vai tu žalioji,
Ko nuvytai žalia būdama ? (2)

Vai ateina trys bernužėliai,
Ateidami negerai kalba. (2)

Kai priėjo trys bernužėliai,
Sako: kirskis žalią liepelę. (2)

Iš viršūnėlių gėles darysim,
Iš pašaknėlių lenteles pjausim. (2)

Bus tos gėlelės jaunoms mergelėms,
Baltos lentelės mūsų lovelėms. (2)

VYŠNIA

...Auga vyšnia sode, kur ją žmogus atsigabeno, gražiais žiedais žydi, gražias uogas sirpina ir, kai reikia, vaduoja...Vyšnių sakai tikrai gali sustabdyti viduriavimus, rūgščios uogos – sureguliuoti virškinimą...
/E. Šimkūnaitė/

Jau pražydo sodžiui vyšnios

Jau pražydo sodžiuj vyšnios
Taip baltai, baltai.
Skanų kvapą net už mylių
Paskleidė žiedai. (2)

Vėjas vakarų į rytus
Gainioja žiedus,
Nuneša į Vilniaus žemę
Pas tėvų kapus.

Vilniaus žemėj taip pat žydi
Vyšnios pakelėj.
Balti žiedai kraštui kalba:
- Pasikelt reikės!

Kai atsisuka čion vėjas,
Atneša garsus
Su pakvipusiomis vyšnioms,
Kad dar žygis bus! (2)

OBELIS, ŠERMUKŠNIS, KLEVAS

OBELIS

…Sena mūsų pažintis su obelimis, nors ne tokia sena, kaip su pušimis, liepomis, jau aiškiai susieta su nuolatinėmis gyvenvietėmis, bet pakankamai sena, kad ir obelėlė būtų skirtiniu medžiu, kad iš jos augimo spėtų dalią. Beje, ne tik skirtinėmis lemta obelėlėms būti – besiruošdama iš tėvų namų išeiti (dažniausiai ištekėti), bet kuri dukra pasodindavo obelėlę, lyg savo vienintelę, iš jos namiškiai žinodavo, kaip jai anoj šaly klostosi...
/E. Šimkūnaitė/

Užaugo obelėlė

Užaugo obėlėlė
Beržyne, (2)
Susikrovė sau žiedelį
Baltąjį. (2)

Ir pražydo obelėlė
Beržyne,
Užsimezgė obuolėliai
Žalieji.

Ir nunoko obuolėliai
Raudoni,
Ir atėjo ten pulkelis
Jaunimo.

Nusiraškė obuolėlius
Raudonus,
Ir suvalgė jaunimėlis
Saldžiuosius.

Eičiau į sodą pas obelaitę

Eičiau į sodą pas obelaitę,
Gal ten sutikčiau savo mergaitę.
Oi ly oi ly — lia, oi ly oi ly — lia,
Gal ten sutikčiau savo mergaitę.

Kaip jisai tarė, taip atsitiko :
Savo mergaitę sode sutiko... Oi ly...

Mums su mergaite besikalbantiems,
Ir užkukavo raiba gegutė. Oi...

Raiboji gegutė kukuot pradėjo,
Mano mergaitė raudoti ėmė. Oi...

Vai, cit, neverkit, jauna mergaite,
Už trejų metų jau būsi mano. OI...

Šalin, berneli, tavęs nereikia,
Man tave visi kaimynai peikia. Oi...

Atnešei saldainių pusę svarelio,
Nedavei miegelio visą naktelę. Oi...

Nuplėšei klumpes, trejus čebatus,
Eidamas pas mane per šituos metus. Oi...

...Žiedelius, lapelius klevas lengvai atiduod, o sula ir pačiam reikalinga, tad imdavo žmonės sulą labai atsargiai, kad kuo mažiau medį nuvargintų, gražiai sutvarkydavo žaizdą, kad lengvai užgytų, kad kokia negerovė neįsimestų. Vienam ne tiek daug nuleisdavo sulos, bet per klevynus, kuriuos tik minimus težinom, sulos daug susirinkdavo. Gerai žinojo, kad medžio sula vertingiausia ką tik surinkta, bet ir paraugdavo, pasidarydavo ir kitokių atsargų – išsivirdavo tiršto sultainio (sirupo)...
/E. Šimkūnaitė/

Oi tu, kleveli

Oi tu, kleveli
Žalias medeli,
Ko nežaliuoji
Šį rudenėlį.


-Ką aš žaliuosiu
Šį rudenėlį.
Girdžiu: ateina
Du kirtėjėliai.


Vienas žada kirst
Iš pašaknėlės,
Antras žada kirst
Iš viršūnėlės.


-Iš pašaknėlės
Lovelę dirbsiu,
Iš viršūnėlės
Lingelę lenksiu.

Ant kalnelio klevelis

Ant kalnelio klevelis
Stovėjo,
Klevelio lapeliai
Mirgėjo.


Klevelio lapai
Mirgėjo,
Brolelis ant žirgo
Sėdėjo.


Brolelis ant žirgo
Sėdėjo,
Su jauna mergela
Kalbėjo.


- Vai, ko stovi, mergela,
Ko lauki,
Vai, ko lauki, viešnele
Ko lauki?


Ar tu lauki kanklalių
Kankliuojančių,
O ar muzikėlių
Grajijančių?


- Nei as laukiu kanklelių
Kankliuojančių
Anei muzikėlių
Grajijančių.


Tik aš laukiu brolelių
Parjojant,
Rūtelių vainiko
Parnešant.


Parjos ma brolelis
Pėtnyčioj,
Parneš vainikėlį
Subatoj.

Augo kieme klevelis

Augo kieme klevelis,
Augo kieme žaliasai,
Po tuo klevu, po žaliuoju
 Gul’ bernelis jaunasai.

Nepapūski, vėjeli,
Nepapūski, šiaurasai,
Nepajudink klevo šakos,
Nepabudink bernelio.

Ir papūtė vėjelis,
Ir papūtė šiaurasai,
Pajudino klevo šaką,
Pabudino bernelį.

Kelkis kelkis, berneli,
Kelkis kelkis, jaunasai,
Laikas joti į karužę
Ginti laisvę Lietuvos.

Oi tu kleve kleve

Oi tu, kleve, kleve,
Tu žalias medeli,
Kodėl nežaliuoji
Žiemą vasarėlę.

Kodėl aš žaliuosiu
Žiemą vasarėlę,
Kad manęs nelaisto
Rytą vakarėlį.

Kad manęs nelaisto
Rytą vakarėlį,
Kad manęs nelanko
Nedėlios rytelį.

Seselė nelaisto
Rytą vakarėlį.
Broleliai nelanko
Nedėlios rytelį.

Broleliai nelanko
Nedėlios rytelį.
Ponas mane muša
Su beržo tošele.

...Nors ir sakoma „šermukšnėli, dar palauki“, vargu ar raudonskruosčiui šermukšniui galima vartus užkelti: nuo žiedo ligi uogos – tikrų tikriausia vaistinė, o dar ir sodybą nuo visokių negandų gina. Ir suvarstytos kekės gali visą žiemą kabėti, kai reikia širdį atgauti...
/E. Šimkūnaitė/

Tarp šermukšnių

Tarp šermukšnių, tarp baltų, tarp baltųjų samanų,
O-ja, o-ja-ja, tarp baltųjų samanų.

Ir išaugo uogelės, didės ir mažutėlės,
O ja, o-ja-ja, didės ir mažutėlės.

Ir atlėkė paukšteliai, didi ir mažutėliai,
O ja, o-ja-ja, didi ir mažutėliai.

Ir nulesė uogeles, dides ir mažutėles,
O ja, o- ja-ja, dides ir mažutėles.

Oi šermukšni šermukšni

Oi šermukšni šermukšni
Kur tu žalias užaugai O ja o jaja,
Kur tu žalias užaugai?

-Tarpu platų lapelių
Tarpu visų medelių,
O ja o jaja,
Tarpu visų medelių.

Džiaugias džiaugias paukšteliai
Jų bus gardžių uogelių,
O ja o jaja,
Jų bus gardžių uogelių.

-Nesidžiaukit, paukšteliai,
Ne dėl jūsų uogelės,
O ja o jaja,
Ne dėl jūsų uogelės.

Dėl tų paukštų paukštelių,
Kų po miestų skraidžioja
O ja o jaja,
Kų po miestų skraidžioja.

LAZDYNAS

…Subrendę surinkti, dar kiek kad ir šykštesnėje rudens atokaitoje padžiovinti – riešutai gali metų metus išbūti.... Nesunkiai buvo pastebėta, kad lazdyno riešutų branduolius valgant ir akyse šviesiau, ir dirbti lengviau, ir galva imlesnė, greičiau supranta, atitarti parankesnį žodį randa...
/E. Šimkūnaitė/

ĄŽUOLAS

..Ąžuolo gilės karčios, o visi kartumynai didina apetitą, tad išgėręs ąžuolo gilių nuoviro, nusilpėlis pradeda stiprėti. Badas seniau labai dažnai žmones aplankydavo. Nušutintos, nukartintos ąžuolo gilės, žinoma, ne itin koks skanėstas, bet kai maisto stigdavo, kai nebebūdavo jėgų, labai praversdavo gilių putra. Ja pavalgydintas sustiprėdavo. Taigi tikra tiesa, kad ąžuolas gali suteikti stiprybės. Ir ne tik žmogui...
/E. Šimkūnaitė/

Augo girioj ąžuolėlis

Augo girioj ąžuolėlis
Pas tėvelį sūnužėlis.
Rūpinosi tėvužėlis,
Kad jo mažas sūnaitėlis.

Nesirūpink, tėvužėli,
Užaugs tavo sūnužėlis.
Užaugs tavo sūnužėlis,
Bus Lietuvos kareivėlis…

Man nereikia kareivėlio,
Tik man reikia artojėlio.
Nepabuvęs kareivėliu,
Nebus geras artojėlis.

Augo kieme liepužėlė,
Pas močiutę dukterėlė.
Rūpinosi motinėlė,
Kad jos maža dukterėlė.

Nesirūpink, motinėle,
Užaugs tavo dukterėlė.
Užaugs tavo dukterėlė,
Bus drobelių audėjėlė

Ažauga ūžuolas

Ratelis

Ažauga ūžuolas tevelia kluoni.
Šimtas metų ir aštuoni,
Kaip ūžuolas teva kluoni.

A — eina susikibę rankomis ratu.
B — sukasi susikibę už parankių.

Kartojant žaidimą dainuojama:
ažauga berželis, liepela ir t. t.

Ei ąžuole, ąžuolėli

Ei ąžuole, ąžuolėli,
Ąžuole šimtšakėli,
A– a – – –
Ąžuole šimtšakėli.

Ko stovėjai vidur lauko,
Ko rymojai ant šakelės?
A– a – – –
Ko rymojai ant šakelės?

Ant’ ateina šiaurus vėjas.
Šiaurus vėjas, bangus lietus.
A – a – – –
Šiaurus vėjas, bangis lietus.

Oi tu ąžuolėli

Oi tu ąžuolėli,
Tu žalias medeli,
Vai, ko tu nuvytai,
Šakelas palaidai.

Ar lietutis lijo,
Ar sniegelis snigo,
Ar šalta žiemelė
Tavi nuvytino?

- Nei lietutis lijo,
Nei sniegelis snigo,
Nei šalta žiemelė
Mani nuvytino.

Be girelės augau
Lygioj lygumėlėj,
Be žalių medelių,
Be drabnų lapelių.

JIEVARAS

... Ne tik maži, bet ir seni bandome viską ragauti, mūsų protėviai ragaudavo dar dažniau, o beragaudami negalėjo nepastebėti, kad jievaras ne šiaip, o stipriai veikia. Vieniems gali galvos skausmą numalšinti, traukulių priepuolio išvengti padeda, o kitus – ir stipriausio vyro jėga numeta. Tokį vartoti ar kitam duoti ne bet kas gali, tik labiausiai išmanantys. Jievaras tapo burtininkų, dvasininkų, žynių augalu, iš čia jau tik vienas žingsnis į apeiginius, vienas žingsnis ir į šventus...
/E. Šimkūnaitė/

Linko jievaras vartuosna

Linko ievaras vartuosna
Ievare ievare žaliasai.

O jo šakelės languosna
Ievare ievare žaliasai.

O jo lapeliai scikluosna,
Ievare ievare žaliasai.

O jo viršūnės spielčiuosna,
Ievare ievare žaliasai.

O jo vuogelės kūbkuosna,
Ievare ievare žaliasai.

Prašom tėvulio išeicie
Ievare ievare žaliasai.

Ir pjovėjėles priimcie,
Ievare ievare žaliasai.,

Augo ievaras laukuosna

Linko ievaras vartuosna I
evare ievare žaliasai.
O jo šakelės languosna
Ievare ievare žaliasai.
O jo lapeliai scikluosna,
Ievare ievare žaliasai.
O jo viršūnės spielčiuosna,
Ievare ievare žaliasai.
O jo vuogelės kūbkuosna,
Ievare ievare žaliasai.
Prašom tėvulio išeicie
Ievare ievare žaliasai.
Ir pjovėjėles priimcie,
Ievare ievare žaliasai.

Šalia kelio Jievaras stovėjo

Šalia kelio Jievaras stovėjo,
Slaunasai žolyne, rugeli.

Per vidurį dūzgiančios bitelės,
Slaunasai žolyne, rugeli.

Viršūnėlėj sakalo vaikeliai,
Slaunasai žolyne, rugeli.

Ir atjojo brolelių pulkelis,
Slaunasai žolyne, rugeli.

Paklausykit dūzgiančių bitelių,
Slaunasai žolyne, rugeli.

Pažiūrėsim sakalo vaikelių,
Slaunasai žolyne, rugeli

Oi Jievar žaliasai

Oi Jievar, Jievar, Jievar žaliasai,
Rūta žalioji, daradlyvoji!
Ketino tėvas mane išduoti,
Mane išduoti, pasogą duoti.
Oi Jievar, Jievar, Jievar žaliasai,
Rūta žalioji, daradlyvoji!
Anei ans mani išdavė,
Anei pasogos man davė.
Oi Jievar, Jievar, Jievar žaliasai,
Rūta žalioji, daradlyvoji...

Grįskime mergos Jievaro tiltą

Grįskime mergos
Jievaro tiltą,
Alėliuma, rūtela,
Jievaro tiltą.
Iš ko mes grįsim
Jievaro tiltą,
Iš beržo šakų,
Amalėlio lapų.
O ar praleisit
Ievaro žmones?
Visus praleisim,
Tik vieną pasliksim.
Oi, ir mes eisim
Ir jūs nebijosim!
Oi, mes paslikom
Pačią geriausią
Pačią geriausią
Linų verpėjėlę.
Oi, jūs paslikot
Pačią aršiausią
Pačią aršiausią
Kačių piemenaitę...

Literatūra

Projekto kūrėjai:

Jonavos "Neries" pagrindinė mokyklos
 7 klasės mokinė Milda Zokaitytė,
vadovė: Nomeda Urbonavičienė

Apie projektą:

Šiame projekte pagal dr. Eugenijos Šimkūnaitės medžių horoskopą surinktos liaudies dainos, apdainuojančios medžius. Kiekvienas metų mėnuo susieta su jam skirtu medžiu, surinktos dr. Eugenijos Šimkūnaitės mintys apie kiekvieną iš jų. Pateikti dainų tekstai, gaidos, darbas iliustruotas fotovaizdais, yra nuorodos papildomai informacijai internete. Šis projektas tęstinis - mūsų mokyklos mokiniai yra parengę darbą pagal dr. Eugenijos Šimkūnaitės paukščių horoskopą:

 http://www.infveikla.projektas.lt/gamta1/index.htm.