AKMENS NAMAI

Afrikiečių bantu kalba Zimbabvė reiškia "akmens namai". Iš tikrųjų akmuo buvo naudojamas statomiems iš molio namams aptverti. Seniausi griuvėsiai siekia VIII amžių, tačiau žmonės šioje vietoje galėjo gyventi dar prieš 1100 metų visą sritį  valdė šona gentys, kurios iki šiol sudaro didelę Zimbabvės ir Mozambiko gyventojų dalį.

PREKIAUTOJAI AUKSU

Vietiniai dyventojai vertėsi žemdirbyste, tačiau Didžiosios Zimbabvės svarba padidėjo atsikėlus žmonėms, auginantiems gyvulius. jie turbūt buvo ir prekiautojai. Labiausiai ši valstybė suklestėjo XII - XV amžiuje. Iš liekanų žinome, kad ten gyvenę žmonės vertėsi amatais. Jie kasė ir lydė auksą, kuriuo prekiavo su arabų, indų ir kinų keliautojais.

TURTINGI JŪRŲ UOSTAI

Be to, Zimbabvės gyventojai prekiavo dramblio kaulu, geležimi bei vėžlių kiautais, keisdami juos į medvilnę, šilką, stiklo karolius, prieskonius ir porcelianą. Didžioji Zimbabvė, tikriausiai, buvo ir prekybos vergais centras, naudotas juodaodžiams afrikiečiams išgabenti į arabų šalis. Prekės plaukė per Indijos vandenyno uostus. XVI amžiuje Europos prekeiviai rašė apie gyventojus, vilkinčius plono šilko ir medvilnės drabužiais.

VIETOVĖS LIEKANOS

Didžiosios Zimbabvės klestėjimo laikais joje galėjo gyventi apie 150 valdančiųjų suaugusiųjų, o tūkstančiai kitų gyventojų buvo įsikūrę aplink ją 250 metrų ilgio akmeninis aptvaras yra pagrindinis vietovėje išlikęs statinys. Viduje yra daugelio mažų molio pastatų pamatai, be to, 9 metrų aukščio apvalus bokštas. Jis galbūt buvo naudojamas ceremonijoms. Netoli šio aptvaro, ant kalvos, stovi tvirtovė su keletu mažų aptvarų.

IŠ NAUJO ATRASTAS

Nėra žinoma, kodėl miestas sunyko, bet įtakos galėjo turėti sausra ir badas. Mieste gyventa iki XVII amžiaus, o 1867 metais jį atrado europiečiai. Iš pradžių žmonės manė, kad gali rasti karaliaus Saliamono aukso kasyklas, minimas Šventajame Rašte. Jie kasinėjo žemę, šitaip prisidėdami prie laiko padarytos žalos ir sunaikindami miesto praeities pėdsakus.